Lietuvos automobilių parkas skaičiais: vienas seniausių Europos Sąjungoje

greitkelis

Tyrimo tikslas ir duomenų šaltiniai

Šiame straipsnyje pažvelgsime į Lietuvos automobilių rinką per skaičius: kiek automobilių turime, kokio jie amžiaus, ką perkame, kiek tai kainuoja ir kaip sparčiai plinta elektromobiliai. Tikslas paprastas: pamatyti, ką duomenys sako apie tipišką Lietuvos vairuotoją ir kaip tai veikia sprendimus perkant ar prižiūrint automobilį.

Naudojame VĮ „Regitra“ registro duomenis, Lietuvos energetikos agentūros (ENA) mėnesines apžvalgas, „Eurostat“ ir „carVertical“ tyrimus bei šių šaltinių suvestines, kurias skelbia automobilių rinkos portalai. Tiksliausiai tos pačios temos skaičiai skiriasi dėl metodikos: vieni skaičiuoja visus registruotus automobilius, kiti tik aktyviai eisme dalyvaujančius, todėl kiekvieną rodiklį pateiksime su šaltinio ir datos nuoroda.

Parko dydis ir amžius

Pagal ENA, 2026 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos kelių transporto priemonių registre buvo įregistruota 1 887 936 lengvieji keleiviniai automobiliai. Per dvylika mėnesių parkas padidėjo 4,4 proc., o vien per paskutinį mėnesį 0,5 proc. Tai reiškia, kad automobilių kasmet daugėja, bet ne jie tampa jaunesni.

Pagal „Regitros“ duomenis, 2026 m. sausio 1 d. registruotų lengvųjų automobilių vidutinis amžius siekė 16,8 metų. „Eurostat“ 2024 m. duomenimis, rodiklis buvo 16,2 metų, o ES vidurkis siekia apie 12 metų. Skirtumas tarp 16,2 ir 16,8 atsiranda dėl skirtingų metų ir metodikų, bet vaizdas aiškus: Lietuva turi vieną seniausių automobilių parkų Europos Sąjungoje. Dar vienas ryškus skaičius: apie 27,6 proc. automobilių yra 20 metų ar senesni.

Jei skaičiuojami tik eisme aktyviai dalyvaujantys automobiliai, vidurkis mažesnis. Rinkos portalo WHEELSTREET, apdorojančio „Regitros“ atvirus duomenis, suvestinėje šalies vidurkis nurodytas 15,1 metų. Tai rodo, kad dalis seniausių automobilių tiesiog stovi registruoti, bet nevažinėja.

Įdomu ir tai, kaip keičiasi draudžiamų automobilių amžius. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, jų draudžiamų automobilių vidutinis amžius 2015 m. buvo 14,7 metų, o 2025 m. 14,9 metų. Per dešimtmetį beveik nieko nepakito, nors parko vidurkis ir toliau auga.

Naudoti ir nauji: ką įsigyjame

Per 2025 m. Lietuvoje pirmą kartą buvo įregistruota 157 520 naudotų ir 41 902 nauji automobiliai. Taigi naujų automobilių dalis siekė apie 21 proc., o likę keturi penktadaliai pirkėjų rinkosi naudotus. Dauguma jų importuoti iš užsienio.

2025 m. sausio-liepos laikotarpiu pirmą kartą Lietuvoje įregistruota 97 530 naudotų automobilių, tai 0,8 proc. daugiau nei tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu. Importuotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė apie 10 metų: pagal „AutoTyrimų“ duomenis, 2025 m. liepos mėnesį jis buvo 10,3 metų. Vadinasi, atvežami automobiliai jaunesni už vidutinį šalies parką, bet vis tiek jau toli gražu ne nauji.

Populiariausi modeliai liepos mėnesį buvo BMW 3 ir 5 serijos bei „Volkswagen Passat“. Tai gerai atspindi Lietuvos pirkėjo skonį: erdvūs, galingi ir praktiški vidutinės klasės automobiliai iš Vakarų Europos.

Kainos: kiek kainuoja automobilis

Pagal WHEELSTREET suvestinę, remiantis „Autoplius“ ir kitais šaltiniais, vidutinė naudoto automobilio kaina Lietuvoje 2025 m. siekė apie 9 600 €, o per metus išaugo apie 5,5 proc. Vidutinė naujo automobilio kaina 2025 m. pirmuosiuose trijuose ketvirčiuose buvo apie 43 000 €, tai yra apie 14,4 proc. daugiau nei prieš metus.

Skirtumas tarp 9 600 € ir 43 000 € paaiškina, kodėl dauguma žmonių renkasi naudotą automobilį. Be to, nauji automobiliai brangsta greičiau nei naudoti, todėl atotrūkis plečiasi. Savo ruožtu vidutinė naudoto elektromobilio kaina nukrito apie 12,9 proc. ir siekė apie 24 500 €, tai viena iš priežasčių, kodėl naudoti elektromobiliai ima patraukti vis daugiau pirkėjų.

Ridos klastojimas: ką rodo duomenys

„carVertical“ Skaidrumo indekso duomenimis, Lietuvoje suklastotos ridos dalis siekia apie 6,96 proc. tikrintų automobilių, o vidutinis ridos pasukimas yra apie 101 914 km. Skaičiai gali atrodyti nedideli, tačiau tai reiškia, kad maždaug kas keturioliktas patikrintas automobilis turėjo pasuktą ridą, ir vidutiniškai pasukta daugiau nei šimtu tūkstančių kilometrų.

Tai tiesiogiai susiję su ankstesniais mūsų straipsniais apie naudoto automobilio pirkimą ir importą iš JAV: be istorijos patikros pagal VIN kodą rizikuojate įsigyti automobilį, kuris yra gerokai labiau nuvažiuotas, nei rodo spidometras.

Elektromobilių proveržis

Tuo pat metu vyksta pokytis, kurio senas parkas dar nepajuto taip stipriai. ENA duomenimis, 2026 m. balandį lengvųjų keleivinių automobilių parke elektromobilių (grynųjų ir kištukinių hibridų) skaičius viršijo 50 000. 2026 m. liepos mėnesį jų dalis parke viršijo 3 proc., o prieš metus tuo pačiu metu siekė 2 proc.

Dar ryškesnė naujų registracijų statistika. Per 2026 m. liepą buvo įregistruoti 21 529 lengvieji keleiviniai automobiliai, iš jų 2 521 elektromobilis. Tai maždaug 12 proc. visų to mėnesio registracijų, nors visame parke elektromobiliai kol kas sudaro vos kelis procentus. Lengvųjų krovininių elektromobilių skaičius per metus išaugo 73 proc.

Tai tipiškas parko pokyčių pavyzdys: nauji automobiliai sudaro mažą visos masės dalį, todėl net didelė registracijų dalis parko vaizdą keičia lėtai. Tačiau kryptis aiški, o apie baterijas ir elektromobilių pirkimą daugiau rašėme atskiruose straipsniuose.

Regioniniai skirtumai

Skirtumai tarp savivaldybių ypač įdomūs. Pagal WHEELSTREET suvestinę, apdorojančią „Regitros“ duomenis (2026 m. birželio 30 d. būklė), Kauno miesto savivaldybėje eisme dalyvauja 153 296 lengvieji automobiliai, tai yra apie 10,3 proc. šalies parko. Čia vidutinis parko amžius yra 13,7 metų, o elektromobilių dalis siekia 2,62 proc., kai šalies vidurkis yra 1,82 proc.

Palyginimui, Panevėžio rajone vidutinis amžius siekia 16,5 metų, o elektromobilių dalis tik 1,33 proc. Panevėžio miesto rodikliai viduriniai: 15,6 metų ir 1,22 proc. Taigi didesniuose miestuose parkas jaunesnis ir elektrifikuojasi greičiau, o mažesnėse vietovėse automobiliai vyresni, o pokyčiai lėtesni. Tai tikėtina, nes dideliuose miestuose didesnės pajamos, lengviau pasiekti įkrovimo infrastruktūrą ir yra daugiau įmonių automobilių.

Ką tai reiškia vairuotojui

Skaičiai verčia padaryti keletą praktinių išvadų. Pirma, kadangi vidutinis automobilis Lietuvoje beveik septyniolikos metų, priežiūra yra ne papildoma, o pagrindinė išlaidų eilutė. Senesniems automobiliams dažniau reikia keisti tepalus, stabdžius, pakabos dalis, o žiemą ypač svarbios akumuliatorių ir padangų patikros. Antra, senesnis parkas reiškia, kad daugelyje automobilių nėra šiuolaikinių saugos sistemų, todėl atsargumas kelyje išlieka svarbus.

Trečia, pirkdami naudotą automobilį turite būti pasiruošę tikrinti istoriją, nes ridos klastojimas yra realus, išmatuotas reiškinys, o ne mitas. Galiausiai, besikeičianti elektromobilių kaina rodo, kad naudotų elektromobilių rinka tampa patrauklesnė, tačiau reikalauja papildomos baterijos būklės patikros.

Išvados

Duomenys piešia gana nuoseklų vaizdą. Lietuvos automobilių parkas auga, tačiau išlieka vienas seniausių ES: vidutinis amžius siekia apie 17 metų, o apie 27,6 proc. automobilių yra bent dvidešimties. Dauguma pirkėjų renkasi importuotus naudotus automobilius, nes naujų kainos auga greičiau, o nuo ridos klastojimo apsisaugoti galima tik patikrinus istoriją. Tuo pat metu elektromobiliai iš nišinio reiškinio virsta masine tendencija: parke jų dar mažai, bet naujose registracijose jų dalis jau siekia maždaug dešimtadalį.