Elektromobilis, arba EV (angl. electric vehicle), yra automobilis, kurį varo vienas ar keli elektros varikliai, o energiją jie gauna iš didelės baterijos. Baterija įkraunama iš elektros tinklo, todėl tokiam automobiliui nereikia nei benzino, nei dyzelino. Jame nėra degimo variklio, išmetimo sistemos, sankabos ir sudėtingos kelių pavarų dėžės, tad konstrukcija gerokai paprastesnė nei įprasto automobilio.
Veikimo principas paprastas. Paspaudus akceleratoriaus pedalą, valdymo elektronika paima iš baterijos reikiamą kiekį energijos ir perduoda ją varikliui, kuris sukasi ir suka ratus. Dauguma elektromobilių turi vieną fiksuotą pavarą, todėl pavarų perjungimo nėra, o važiavimas yra sklandus, be jokių trūkčiojimų. Svarbi savybė yra rekuperacija: kai atleidžiate pedalą ar stabdote, variklis veikia kaip generatorius ir dalį judėjimo energijos grąžina atgal į bateriją. Dėl to išauga rida, o stabdžių kaladėlės dėvisi daug lėčiau.
Žodis „elektrinis“ dažnai vartojamas painiai, todėl verta suprasti skirtumus. Grynasis elektromobilis (BEV) važiuoja tik elektra ir neturi jokio degalų bako. Įprastas hibridas turi benzininį variklį ir nedidelę bateriją, kuri krauna save važiuojant, todėl jo prijungti prie lizdo nereikia ir visa energija galiausiai atkeliauja iš degalų. Kištukinis hibridas (PHEV) turi didesnę bateriją, kurią galima krauti iš tinklo, ir gali nuvažiuoti kelias dešimtis kilometrų vien elektra, o tolesnėms kelionėms įsijungia benzininis variklis.
Šiame straipsnyje daugiausia kalbame apie grynuosius elektromobilius, tačiau kištukinis hibridas gali būti geras tarpinis pasirinkimas tiems, kurie dar nėra pasirengę visiškai atsisakyti degalų.
Daugeliui tai atrodo naujiena, tačiau elektromobiliai yra senesni, nei manoma. Pirmieji elektriniai automobiliai atsirado XIX amžiuje ir kurį laiką sėkmingai konkuravo su garo ir benzininiais automobiliais, nes buvo tylūs, švarūs ir nereikalavo sukti rankenos užvedimui. Vėliau pigus benzinas, masinė gamyba ir geresni degimo varikliai elektromobilius nustūmė į užmarštį beveik visam šimtmečiui.
Atgimimas prasidėjo XXI amžiaus pradžioje. Pirmiausia atsirado hibridai, vėliau litis jonų baterijos tapo pakankamai pigios ir talpios, kad galėtų varyti tikrus kasdieniam naudojimui tinkamus automobilius. Šiandien beveik kiekvienas didesnis gamintojas siūlo bent kelis elektrinius modelius, o Europos Sąjunga ir kitos rinkos aktyviai skatina perėjimą prie nulinės emisijos transporto.
Pirmas dalykas, kurį pastebi kiekvienas persėdęs į elektromobilį, yra pagreitis. Elektros variklis didžiąją sukimo momento dalį suteikia iš karto, todėl net paprasti šeimyniniai modeliai startuoja gyviau nei daugelis benzininių automobilių. Tai ypač jaučiama miesto eisme ir lenkiant keliuose, kur nereikia laukti, kol variklis „pagaus“ apsukas.
Kitas privalumas yra komfortas. Elektromobilis važiuoja tyliai, be variklio gausmo ir vibracijos, todėl ilgos kelionės mažiau vargina. Daug žmonių pabrėžia, kad po kelių savaičių įprastas automobilis atrodo triukšmingas ir nerangus. Be to, daugelis elektromobilių turi lygią grindų plokštumą dėl baterijos po saloną ir gerą svorio pasiskirstymą, todėl jie stabiliai laikosi kelyje.
Trečias argumentas yra patogumas kasdienybėje. Jei turite galimybę krauti namuose, kiekvieną rytą išvažiuojate su pilna baterija ir niekada nebesilankote degalinėje. Tai taupo ne tik pinigus, bet ir laiką. Salonas gali būti iš anksto pašildytas ar atvėsintas per programėlę, kol automobilis dar prijungtas prie lizdo, o tai ypač malonu šaltą rytą.
Galiausiai, dėl paprastesnės konstrukcijos elektromobilis turi mažiau dalių, kurios dėvisi ar gadinasi. Nereikia keisti variklio alyvos, oro, alyvos ir degalų filtrų, uždegimo žvakių ar paskirstymo diržo. Tai reiškia mažesnes priežiūros išlaidas ir mažiau vizitų į servisą.
Didžiausia kliūtis dažniausiai yra kaina. Naujas elektromobilis paprastai kainuoja brangiau nei panašaus dydžio benzininis ar dyzelinis, nes baterija yra brangi gamybos dalis. Skirtumas pamažu mažėja, rinkoje atsiranda vis daugiau prieinamų modelių, tačiau biudžetinių variantų pasirinkimas dar ribotas.
Antra problema yra įkrovimo laikas. Degalų bakas pripildomas per kelias minutes, o baterijai įkrauti reikia nuo kelių dešimčių minučių iki kelių valandų, priklausomai nuo įkroviklio galios ir paties automobilio. Kasdieniam naudojimui tai retai tampa problema, nes automobilis kraunasi, kol jūs miegate ar dirbate, tačiau ilgoms kelionėms reikia kitokio planavimo.
Trečia, įkrovimo infrastruktūra vis dar nėra tokia tanki kaip degalinių tinklas. Didžiuosiuose miestuose ir pagrindiniais magistraliniais keliais stotelių netrūksta, tačiau mažesnėse vietovėse jų gali būti mažiau, o populiariu metu prie greitųjų įkroviklių kartais tenka palaukti eilėje. Be to, įkrovimo tinklai skirtingi, tad dažnai prireikia kelių programėlių ar kortelių.
Galiausiai, vieniems kelia nerimą ir nežinomybė dėl baterijos senėjimo bei nuvertėjimo, ypač perkant naudotą automobilį. Apie tai plačiau kalbėsime vėliau.
Baterija yra pati brangiausia ir svarbiausia elektromobilio dalis, nuo jos priklauso rida, pagreitis ir automobilio vertė. Dauguma šiuolaikinių elektromobilių naudoja litis jonų baterijas, kurios laikui bėgant po truputį praranda talpą. Šis procesas vadinamas degradacija, o baterijos būklė matuojama SoH (angl. state of health) rodikliu, išreiškiamu procentais.
Gera žinia ta, kad baterijos paprastai tarnauja ilgiau, nei daugelis bijo. Gamintojai dažniausiai suteikia baterijai kelerių metų ar didelės ridos garantiją, kurios metu užtikrinama, kad talpa nenukris žemiau tam tikros ribos. Tiksliomis sąlygomis reikėtų pasidomėti pas konkretų gamintoją, nes jos skiriasi.
Baterijos tarnavimo laiką galite pailginti keliais paprastais įpročiais. Geriau vengti nuolatinio įkrovimo iki šimto procentų ir iškrovimo iki nulio, kasdieniam naudojimui paprastai užtenka maždaug aštuoniasdešimties procentų įkrovos. Taip pat verta saikingai naudoti greituosius DC įkroviklius, nes dažnas intensyvus krovimas baterijai nėra naudingas, o ilgai nepalikti automobilio su visiškai tuščia ar visiškai pilna baterija ekstremaliose temperatūrose.
Patogiausia ir pigiausia krauti namuose, ypač naktį, kai elektros tarifai dažnai būna mažesni. Tam geriausia įsirengti sieninį įkroviklį (angl. wallbox), kuris yra greitesnis ir saugesnis už paprastą buitinį lizdą. Įrengimą verta patikėti kvalifikuotam elektrikui, nes sistema ilgą laiką dirba dideliu krūviu.
Jei namuose krauti neįmanoma, galima pasikrauti darbe ar prekybos centre prie viešų lėtesnių AC stotelių, kol automobilis stovi kelias valandas. Tai geras sprendimas žmonėms, kurie gyvena daugiabučiuose ir neturi savo stovėjimo vietos su lizdu.
Kelionėms skirti greitieji DC įkrovikliai. Jų galia gerokai didesnė, todėl per maždaug dvidešimt keturiasdešimt minučių galima papildyti didelę baterijos dalį. Tikrasis greitis priklauso nuo automobilio galimybių, baterijos temperatūros ir tuometinio įkrovimo lygio, nes didžiausias greitis paprastai pasiekiamas tuščiai baterijai, o artėjant prie pilnos įkrovos sulėtėja.
Naudinga žinoti, kad ilgoje kelionėje nereikia kraustis iki šimto procentų. Efektyviausia dažnai būna sustoti trumpam, pasikrauti iki aštuoniasdešimties procentų ir tęsti kelią. Daugelis šiuolaikinių automobilių turi maršruto planavimo funkciją, kuri pati parenka stoteles ir iš anksto paruošia bateriją krovimui.
Šiuolaikiniai elektromobiliai pagal gamintojų deklaruojamus duomenis vienu įkrovimu nuvažiuoja nuo maždaug trijų šimtų iki daugiau nei penkių šimtų kilometrų. Reikia atminti, kad šie skaičiai gauti laboratorinėmis sąlygomis, o realybėje rezultatas dažnai būna kuklesnis ir priklauso nuo daugelio veiksnių: važiavimo greičio, oro temperatūros, salono šildymo ar vėsinimo, kelio dangos, apkrovos ir net padangų tipo.
Greitkelyje energija sunaudojama gerokai greičiau nei mieste, nes didėjant greičiui sparčiai auga oro pasipriešinimas. Priešingai nei benzininiai automobiliai, elektromobiliai mieste dažnai yra ekonomiškesni dėl rekuperacijos, kuri sulėtėjimo metu grąžina dalį energijos.
Lietuvoje ypač svarbu apsvarstyti žiemą. Šaltis neigiamai veikia bateriją, nes cheminiai procesai joje vyksta lėčiau, o šildymas, ypač rezistorinis, sunaudoja daug papildomos energijos. Dėl to žiemą rida gali pastebimai sumažėti, ir tai yra visiškai normalu. Šį poveikį galima sušvelninti. Saloną ir bateriją verta pašildyti dar prijungus automobilį prie įkroviklio, nes tuomet energija paimama iš tinklo, o ne iš baterijos. Automobiliai su šilumos siurbliu šaltuoju metų laiku veikia efektyviau, todėl rinkdamiesi modelį Lietuvoje verta pasiteirauti, ar tokia sistema yra komplektacijoje. Taip pat naudinga važiuoti ramiau ir planuoti kelionę su atsarga.
Elektra paprastai pigesnė už degalus, ypač kraunant namuose naktiniu tarifu. Jei automobilį daugiausia kraunate namuose, kilometro kaina gali būti kelis kartus mažesnė nei benzininio ar dyzelinio automobilio. Prie to prisideda ir mažesnės priežiūros išlaidos, nes nėra daugelio dalių, kurios dėvisi įprastuose varikliuose.
Vis dėlto reikia vertinti realiai. Viešųjų greitųjų įkroviklių tarifai gali būti gerokai didesni nei namų elektra, todėl žmogus, kuris beveik visada kraunasi greitosiose stotelėse, sutaupys daug mažiau. Mokesčiai, registracijos lengvatos ir skatinimo programos elektromobiliams laikui bėgant keičiasi, todėl prieš pirkdami pasitikrinkite aktualią informaciją oficialiuose šaltiniuose.
Todėl skaičiuodami verta žiūrėti ne tik į pirkimo kainą, bet ir į visą nuosavybės kainą. Į ją įeina elektra ar degalai, draudimas, techninė priežiūra, padangos (elektromobiliai dėl svorio ir greito pagreičio jas gali dėvėti greičiau) ir vertės praradimas per kelerius metus.
Elektromobilis važiuodamas neišmeta išmetamųjų dujų, todėl miestuose oras tampa švaresnis, o triukšmas mažesnis. Tai neabejotinas privalumas, ypač tankiai apgyvendintose vietovėse.
Tačiau tikslus vaizdas sudėtingesnis. Baterijų gamybai reikia daug energijos ir žaliavų, todėl naujas elektromobilis jau išvažiuoja iš gamyklos su didesniu anglies pėdsaku nei panašus benzininis. Šis skirtumas kompensuojamas važiuojant: kuo daugiau nuvažiuojama ir kuo švaresnė elektra, tuo greičiau elektromobilis „atsiperka“ aplinkosaugos požiūriu. Daugelyje šalių visame gyvavimo cikle elektromobilis vis tiek yra švaresnis už įprastą automobilį, tačiau tiksli nauda priklauso nuo elektros gamybos šaltinių ir baterijos dydžio. Be to, vis daugiau dėmesio skiriama baterijų perdirbimui ir antriniam panaudojimui, kad vertingos medžiagos nebūtų švaistomos.
Naudotų elektromobilių rinka auga, ir tai gali būti gera galimybė sutaupyti. Tačiau pirkimas skiriasi nuo įprasto automobilio, nes svarbiausia yra baterija. Prieš perkant verta pareikalauti baterijos sveikatos ataskaitos arba ją patikrinti specializuotame servise, nes vien pagal ridą ar išvaizdą būklės nenustatysite. Pasitikslinkite, ar baterija dar turi gamintojo garantiją ir ar ji perduodama naujam savininkui.
Taip pat patikrinkite, kokius įkrovimo lizdus ir kokią maksimalią įkrovimo galią automobilis palaiko, nes senesni modeliai gali kraustis lėčiau. Pasidomėkite programinės įrangos atnaujinimais, įkrovimo kabeliais komplekte ir realia rida, kurią automobilis rodo įkrovus iki pilnos baterijos. Galiausiai, kaip ir perkant bet kokį kitą automobilį, įvertinkite kėbulo, važiuoklės, stabdžių ir padangų būklę, o dokumentus ir servisinę istoriją patikrinkite atidžiai.
Vienas dažniausių mitų yra tas, kad elektromobilių baterijos greitai suges ir jas teks brangiai keisti. Praktikoje dauguma baterijų išlaiko didžiąją talpos dalį daugelį metų, o visiški gedimai yra reti. Kitas mitas teigia, kad elektromobilių nėra kur krauti. Iš tiesų daugelis vairuotojų pagrindinę energiją gauna namuose ar darbe, o viešas stoteles naudoja tik kelionėms.
Taip pat girdima, kad elektromobiliai nesaugūs dėl gaisrų rizikos. Statistika rodo, kad elektromobilių gaisrai nėra dažnesni nei įprastų automobilių, nors jų gesinimas gali būti sudėtingesnis. Galiausiai, kai kurie mano, kad elektromobiliai netinka žiemą. Jie tinka, tik reikia suprasti, kad rida šaltuoju metų laiku trumpėja ir žiemai ruoštis kiek kitaip nei benzininiam automobiliui.
Elektromobilis puikiai tinka tiems, kurie daugiausia važinėja mieste ar priemiesčiuose, kasdien nuvažiuoja nedidelius ar vidutinius atstumus ir turi galimybę krauti namuose ar darbe. Jis patiks vertinantiems tylą, komfortą ir greitą pagreitį, taip pat tiems, kurie nori sumažinti degalų ir priežiūros išlaidas. Šeimai, turinčiai du automobilius, elektromobilis kaip antrasis automobilis dažnai yra ideali pradžia.
Tuo tarpu žmonėms, kurie nuolat važiuoja labai ilgus atstumus, neturi kur patogiai pakrauti ar turi ribotą biudžetą ir ieško pigiausio įmanomo automobilio, kitos rūšies automobilis kol kas gali būti racionalesnis pasirinkimas. Neverta apie tai jaudintis: geriausias automobilis yra tas, kuris tinka jūsų gyvenimo būdui.
Elektromobiliai nebėra ateities technologija, tai realus pasirinkimas daugeliui vairuotojų. Jie siūlo komfortą, dinamišką važiavimą ir mažesnes eksploatacijos išlaidas, tačiau reikalauja kitokio požiūrio į įkrovimą, kelionių planavimą ir žiemos sezoną. Didžiausias ir svarbiausias klausimas pirkėjui yra ne „ar elektromobiliai geri?“, o „ar jis tinka man?“.
Prieš pirkdami išbandykite kelis modelius, realiai įvertinkite savo kasdienį maršrutą ir įkrovimo galimybes, palyginkite visą nuosavybės kainą ir, jei perkate naudotą automobilį, būtinai patikrinkite baterijos būklę. Tada sprendimas bus paremtas ne mada ar reklama, o jūsų poreikiais.
