Driftas yra vairavimo technika, kai vairuotojas tyčia perkrauna galinius ratus ir automobilis posūkyje slysta šonu, o vairas pasukamas priešinga posūkiui kryptimi. Svarbiausia ne greitis, o kontrolė: geras driftas yra tada, kai automobilis slysta, bet vairuotojas jį tiksliai valdo.
Tačiau driftas yra daugiau nei technika. Tai kultūra, kurioje vertinamas stilius, drąsa ir meistriškumas. Čia žiūrovus žavi ne tas, kuris greičiausiai pasiekia finišą, o tas, kuris atlieka gražiausią, drąsiausią ir tiksliausią slydimą. Būtent todėl driftas yra artimesnis šokiui nei klasikinėms lenktynėms.
Drifto šaknys siekia Japoniją, ir ši istorija tampriai susijusi su JDM kultūra, apie kurią rašėme atskirame straipsnyje. 1960-70 m. Japonijoje buvo populiarios kelių lenktynės, o lenktynininkas Kunimitsu Takahashi išgarsėjo tuo, kad posūkiuose slysdavo šonu ir taip išlaikydavo didelį greitį. Pasakojama, kad tai ne tik efektyvu, bet ir žiūrovams atrodė įspūdingai.
Vėliau ši technika pasklido tarp jaunimo, kuris vakarais rinkdavosi kalnų keliuose pasitikrinti savo įgūdžių. Taip gimė touge (japoniškai „kalnų perėja“) kultūra, kai vairuotojai varžėsi vingiuotuose kalnų keliuose. Tuo metu driftas buvo ne sportas, o gatvių subkultūra, dažnai ant įstatymo ribos.
Svarbiausia figūra, kuri driftą išvedė iš kalnų į viešumą, yra Keiichi Tsuchiya, žinomas kaip „Drift King“. Jis buvo profesionalus lenktynininkas, tačiau išgarsėjo būtent dėl drifto įgūdžių. 1987 m. išleistas vaizdo įrašas „Pluspy“, kuriame Tsuchiya demonstravo savo meistriškumą kalnų keliuose, tapo kultiniu ir išplatino driftą tarp entuziastų.
Tsuchiya taip pat prisidėjo prie pirmųjų oficialių drifto renginių organizavimo, o 1990-aisiais pasirodžiusi D1 Grand Prix serija padėjo pagrindą profesionaliam sportui. Taigi iš kalnų keliuose gimusio pomėgio driftas tapo organizuota varžybų disciplina.
Nors profesionalūs vairuotojai daro viską atrodyti lengvai, driftas reikalauja didelės praktikos. Yra keli populiarūs būdai įvesti automobilį į slydimą:
Po to svarbiausia yra palaikyti slydimą: valdyti akceleratorių ir vairą, kad automobilis neišsuktų ir neatsitrenktų. Todėl drifto mokymasis dažnai prasideda lėtai, tuščioje aikštelėje, ir tik palaipsniui pereinama prie sudėtingesnių manevrų.
Klasikinis drifto automobilis turi būti galinės varomosios ašies (RWD), nes būtent galiniai ratai turi slysti. Idealus pasirinkimas paprastai yra lengvas, subalansuotas automobilis su pakankamai galios ir galimybe pritaikyti pakabą bei diferencialą.
Populiariausi modeliai:
Dažniausi pakeitimai drifto automobiliams: ribotos slydimo diferencialas (LSD), reguliuojama pakaba, sportiniai sėdynės su saugos narvu, hidraulinis rankinis stabdys ir stipresnės sankabos bei aušinimo sistemos.
Šiandien driftas yra pripažinta motorsporto šaka su savomis čempionatais. Žinomiausi yra Formula Drift JAV, D1 Grand Prix Japonijoje ir Drift Masters Europoje, kurioje varžosi geriausi pasaulio vairuotojai.
Varžybų formatas paprastas: vairuotojai poromis važiuoja trasa, o teisėjai vertina kampą, liniją, greitį ir bendrą įspūdį. Vėliau vyksta „tandem“ kovos, kai du automobiliai slysta vienas šalia kito vos kelių centimetrų atstumu. Tai vienas įspūdingiausių žiūrovams pritaikytų motorsporto formatų.
Daug žmonių su drifto kultūra susipažino per ekraną. Anime ir manga serija Initial D pasakoja apie jaunuolį, kuris kalnų keliais vežioja tofu savo tėvo Toyota AE86 ir tampa legendiniu vairuotoju. Ji išpopuliarino ne tik driftą, bet ir patį AE86 modelį.
Į pasaulinį žemėlapį driftą įrašė ir filmas „Greiti ir įsiutę: Tokijo drifto“ (The Fast and the Furious: Tokyo Drift), o kompiuteriniai žaidimai, tokie kaip Need for Speed, Gran Turismo ar Forza, suteikė galimybę išbandyti driftą virtualiai. Visa tai padėjo sukurti pasaulinę bendruomenę, kuri vertina ne tik greitį, bet ir stilių.
Drifto bendruomenė garsėja draugiškumu. Dauguma vairuotojų mielai dalijasi patirtimi, padeda taisyti automobilius ir moko naujokus. Renginiai dažnai primena šventes: trasos dienos, susibūrimai, tiuningo parodos, kur galima pamatyti, kaip atrodo kitų entuziastų automobiliai ir kokių sprendimų jie naudoja.
Svarbi šios kultūros dalis yra ir automobilio kūrimas. Daugelis drifto vairuotojų patys remontuoja ir perdirba savo mašinas, todėl bendruomenėje didelis dėmesys skiriamas techninėms žinioms, dalims ir idėjoms.
Lietuvoje drifto scena yra gyva ir aktyvi. Šalyje vyksta varžybos, trasos dienos ir mėgėjų renginiai, o vietiniai vairuotojai dalyvauja ir tarptautiniuose čempionatuose. Dėl BMW populiarumo daug vietinių drifto automobilių yra būtent šios markės. Regione veikia ir žinomų trasų, tokių kaip Palangos ar Kauno apylinkių vietovės, kuriose rengiami renginiai.
Svarbu, kad driftas vyktų trasose, o ne viešuosiuose keliuose. Todėl entuziastų bendruomenės dažnai kviečia rinktis organizuotus renginius, kur saugu ir legalu.
Jei domitės drifto kultūra ir norite išbandyti save, patarimai tokie:
Driftas pradėjo kaip nedidelis kalnų kelių pomėgis Japonijoje ir išaugo į pasaulinę kultūrą, jungiančią techniką, stilių ir bendruomenę. Jis primena, kad automobiliai gali būti ne tik transporto priemonės, bet ir saviraiškos būdas. Nesvarbu, ar žiūrite varžybas, ar svajojate pats išbandyti, drifto kultūra pasiūlo kažką ypatingo: tai gyvas pavyzdys, kaip aistra tampa menu.
